2019 06 07 Ženklintas atvirukas „Nerijos fortas''

Įvertinę, kad kariniai įtvirtinimai gali apsaugoti Klaipėdos uostą nuo netikėto priešo įsiveržimo iš jūros pusės, Prūsijos karalystės kariai 1864 m. pradėjo statyti Nerijos fortą, ir, nors jau statybų metu paaiškėjo, kad fortas nebus gynybiškai veiksmingas, po 7 metų Vokietijos imperija jį užbaigė. 1897 m.  vokiečių kariškiai demontavo Nerijos forto patrankas, o 1923 m. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, jame atsirado įvairios paskirties sandėliavimo patalpų, forto redute apgyvendintos uosto tarnautojų, mokytojų ir samdomų darbininkų šeimos, buvo įsikūrę Lietuvos jūrų skautai, vasaras leido Kauno aukštesniosios technikos mokyklos laivininkų skyriaus kursantai.

1939 m. Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą, Nerijos fortas vėl atiteko kariškiams – tvirtovėje buvo laikoma priešlėktuvinės gynybos pajėgų amunicija, tačiau 1945 metais atsitraukdami, vokiečių kariai fortą susprogdino. Ilgai tuščias Nerijos fortas nebuvo: 1945 m. sausio 30 dieną apgriautą tvirtovę užėmė Raudonoji armija ir iki pat 1975 m. jis buvo civiliams uždraustoje pasienio zonoje.

1976–1978 m. Nerijos fortas buvo restauruotas, 1979 m. čia įkurtas Lietuvos jūrų muziejus: akvariumas, jūrų gamtos, jūrų paukščių ir žinduolių bei laivybos istorijos ekspozicijos.

Dail. T. Dragūnas.

Ženklintas atvirukas Nr. 18.

Tiražas - 2000 vnt. Spausdino Vaba Maa (Estija) spaustuvė.