2006 07 01 Blokas „LIETUVAI 1000 METŲ“ (Pašto ženklai išimti iš apyvartos)

1579 m. įkurtas Vilniaus universitetas, ilgą laiką būdamas vienintele aukštojo mokslo įstaiga Lietuvoje, turėjo didelę įtaką šalies ir kitų valstybių kultūriniam gyvenimui, išugdė nemaža mokslininkų, kultūros veikėjų, poetų kartų. Turtinga ir prieštaringa universiteto istorija neatsiejama nuo Lietuvos valstybės istorijos.

1667 m. sausio 30 d. Andrusove (kaime prie Smolensko) su Rusija buvo sudarytos paliaubos, kuriose Respublika, praradusi XVII a. pradžioje įgytas teritorijas, daugiau nei 100 metų įtvirtino beveik stabilias savo rytines sienas. Šios paliaubos leido sėkmingai kovoti su Turkijos ekspansija pietuose.

1788 m. spalio 6 d. Varšuvoje pradėjo darbą Seimas, žinomas Ketverių metų seimo vardu. Seimas įvedė nuolatinį žemės mokestį, padidino kariuomenę, nustatė naują jos sudarymo ir valdymo tvarką, suteikė daugiau teisių miestiečiams, o 1791 m. gegužės 3 d. priėmė Konstituciją.

Permainų nenorėjusi bajorų ir didikų dalis, Rusijos kariuomenės remiama, 1792 m. liepos mėn. nutraukė Konstitucijos veikimą. Pralaimėję reformų šalininkai sukilo. 1794 m. kovo 24 d. Krokuvoje prasidėjo Tado Kosciuškos vadovaujamas sukilimas, greit išplitęs visoje šalyje. Rusijos ir Prūsijos kariuomenės 1794 m. lapkričio mėn. sukilimą nuslopino, to padarinys - 1795 m. įvykęs trečiasis Respublikos padalijimas, po kurio Lietuva daugiau nei šimtą metų buvo Rusijos imperijos provincija.

440.

1579 m. ĮKURTAS VILNIAUS UNIVERSITETAS.
Tiražas 0,025 mln.

1667 m. ANDRUSOVO PALIAUBOS.
Tiražas 0,025 mln.

1788 m. KETVERIŲ METŲ SEIMO VEIKLOS PRADŽIA.
Tiražas 0,025 mln.

1794 m. SUKILIMAS.
Tiražas 0,025 mln.

Apipavidalino dail. I. Balakauskaitė.

Ofsetas. Popierius kreidinis. Blokas 125x100. Ženklas 37,8x25,2 mm. Dant. 11.

Spausdino Budapešto vertybinių popierių spaustuvė.