El. parduotuvė
Spausdinti

2003 06 21 Blokas „LIETUVAI 1000 METŲ“ (Pašto ženklai išimti iš apyvartos)

Nuo 1183 m. žygio į Pskovą prasidėjo nesulaikomas lietuvių veržimasis į rytus, davęs pradžią vienos didžiausių viduramžių Europos valstybių - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės - susikūrimui.Jaunai besikuriančiai valstybei nuolatiniu grėsmės šaltiniu tapo XII a. pradžioje susikūręs Kalavijuočių ordinas. 1236 m. įvyko Šiaulių mūšis,kuriame kunigaikščio Vykinto vadovaujama kariuomenė sumušė kalavijuočius. Šiaulių mūšis buvo pirmasis didelis lietuvių laimėjimas prieš Ordiną ilgoje dviejų šimtų metų kovų istorijoje. Bandydamas apsaugoti Lietuvą nuo priešų puldinėjimų, Lietuvos valdovas Mindaugas 1251 m. priėmė krikštą ir iš popiežiaus Inocento IV gavo leidimą karūnuotis. Karūnavimas įvyko 1253 m. Mindaugas tapo pirmuoju ir paskutiniuoju Lietuvos karaliumi.Vėlesniems Lietuvos valdovams teko ginti valstybės interesus ir plėsti jos sienas derinant karinius bei politinius žygius. Tokios politikos šalininkas buvo didysis Lietuvos kunigaikštis Gediminas (1316-1341). Jo valdymo metu Vilnius tapo pirmąja tikra ir vienintele LDK sostine. Iš jos Gediminas laiškuose kvietė atvykti į Lietuvą krikščionis amatininkus ir pirklius, garantuodamas jiems tikybos laisvę ir verslo galimybę. Šiuose laiškuose 1323 m. miestas pirmą kartą buvo paminėtas Vilniaus vardu.

357.
1183 m. LIETUVOS KILIMO PRADŽIA.
Nominalas 2 Lt. Tiražas 0,05 mln.

1236 m. ŠIAULIŲ MŪŠIS.
Nominalas 2 Lt. Tiražas 0,05 mln.

1253 m. MINDAUGO KARŪNAVIMAS.
Nominalas 2 Lt. Tiražas 0,05 mln.

1323 m. VILNIUS – LDK SOSTINĖ.
Nominalas 2 Lt. Tiražas 0,05 mln.

Dailininkas Henrikas Ratkevičius.
Spausdino Budapešto vertybinių popierių spaustuvė.

 

 

Iškilo klausimų?
Laukiame Jūsų skambučių informacijos telefonu 8 700 55400 (darbo dienomis nuo 8 iki 18 val.) arba rašykite mums.

Grįžti į pradžią

Apmokėjimas

Sumokėti už įsigytas prekes galėsite šiuose bankuose:

 

Prekių pristatymas

 

Prekių grąžinimas ir skundų pateikimas

 
2022 © AB Lietuvos paštas